Liepos 16 dieną Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyko renginys, skirtas visuomenininko, kraštotyrininko ir Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico (1925–2002) 100-osioms gimimo metinėms.

Liepos 16 dieną Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyko renginys, skirtas visuomenininko, kraštotyrininko ir Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico (1925–2002) 100-osioms gimimo metinėms.
Nebaudžiami vandalai puldinėja Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės erdves – praėjusią savaitę jau antrą kartą piktadariai išdaužė „Beigelių krautuvėlės“ stiklą. Saugos kamerų, užfiksavusių incidentą, įraše aiškiai matosi, kad tai – ne atsitiktinumas, o sąmoningas veiksmas, nukreiptas prieš vieną lankomiausių Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vietų.
Deja, Lietuvos policija negeba atpažinti nusikaltimų, turinčių antisemitizmo požymių, o įvykį vertina pagal padarytą žalą. Taip, keliasdešimt ar net keli šimtai eurų – nėra didelė suma, tačiau smurtas, įvykdytas dėl tautybės skirtumų, yra neapykantos nusikaltimas, baudžiamas net laisvės atėmimu.
Policijos komisariate kabantis plakatas / LŽB nuotr.
Atkreipiame dėmesį, kad tai – jau ne pirmas atvejis, aiškiai nukreiptas prieš žydus: nuo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pastato buvo pavogta ir išniekinta Izraelio vėliava, buvo išdaužtas šalia mažylių klubo patalpų esantis stiklas, apipaišyta Vilniaus Choralinė sinagoga, kelis kartus užpulta Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, ne pirmą kartą antisemitų taikiniu tampa ir „Beigelių krautuvėlė“. Deja, nė vieną iš šių kartų Lietuvos policija ir prokuratūra nesiėmė aktyvių veiksmų, kurie padėtų rasti ir nubausti kenkėjus. Tai piktavaliams yra ženklas, kad jie gali nebaudžiami lieti neapykantą ir kelti pavojų bendruomenės nariams.
„Nukentėjote nuo neapykantą kurstančios kalbos arba neapykantos nusikaltimo? Paneškite!” – tokie plakatai kabo policijos komisariato kabinetuose, tačiau į akivaizdžius neapykantos nusikaltimo požymius tiesiog numojama ranka.
Suprantame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nereiškia, jog kaltė bus įrodyta, tačiau nepajudinus piršto situacija tikrai nepasikeis.
Valstybė turi imtis priemonių, kovodama su antisemitizmu, todėl Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į LR Generalinę prokuratūrą, reikalaudama atsižvelgti į antisemitinį šių išpuolių kontekstą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos nusikaltimų.
Šiandien Seimo narys, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, literatūrologas Emanuelis Zingeris švenčia 68-ąjį gimtadienį.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky visų vardu sveikina gimtuvininką su gražia sukaktimi ir linki sveikatos, neišsenkančios energijos ir didžiausios sėkmės gyvenime bei darbuose.
Mazel Tov! Bis 120!
Nuotrauka – DELFI / Andrius Ufartas.
Žymiausia žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, liepos 17 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje ir sužinoti įdomių dalykų apie žydų kultūrą ir tradicijas.
Šį kartą kalbėsimės apie vegetarizmą žydų tradicijose. Natalja papasakos biblinėje istorijoje minimus precedentus, pavyzdžiui, kas slypi pasakojime apie Kainą ir Abelį, prisimins ir XX a. istorijos pavyzdžius: nacistinę teoriją apie nepilnavertišką žmogų, ar jau XXI a. kontraversišką reklaminę kampaniją „Holokaustas tavo lėkštėje”.
Edukatorė taip pat pristatys šiuos judaizmo ir vegetarizmo aspektus:
√ Kada mūsų stalas tampa „šventumo altoriumi”?
√ „Mėsos ir vyno sukeliamas džiaugsmas” (išminčiaus Rambamo komentaras): mitas ar tiesa
√ Judaizmo nuostatai, apibrėžiantys mėsos valgymą;
√ Visų Dievo kūrinių hierarchija;
√ Kaip žydų tradicijoje reiškiamas gailestingumas gyvūnams? Kodėl žmonėms buvo duota teisė valdyti gyvūnus? Ar gailestingumas gyvūnams neprieštarauja mėsos vartojimui?
Visa tai – šio ketvirtadienio paskaitoje.
Norėdami gauti tiesioginio susitikimo ZOOM nuorodą registruokitės ČIA ir nepamirškite užduoti jus dominančių klausimų.
Taip pat kviečiame simboliškai paremti #NataljosPaskaitą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę. Visą info, kaip tai padaryti, rasite čia 👇
https://www.lzb.lt/kvieciame-paremti-lietuvos-zydu-litvaku-bendruomene/
Laukiame visų!
Kauno žydų bendruomenė liepos 21 d. 17 val. kviečia į koncertą VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7), skirtą Lietuvos kariuomenės savanorio, Nepriklausomybės kovų dalyvio, dviejų Vyčio kryžiaus ordinų kavalieriaus Volfo Kagano 125-osioms gimimo metinėms.
Narsų jaunuolį iš Balbieriškio įdomia ir įvairialype programa pagerbs Kiryat Ono jaunimo orkestras – Izraelio muzikos ambasadoriai.
Kiryat Ono veikianti Aharono Alkalai konservatorija yra viena iš Izraelio pirmaujančių muzikos įstaigų, garsėjanti talentingų jaunų muzikantų ugdymu ir kultūriniu dialogu per muziką, o jos jaunimo orkestras – tai konservatorijos flagmanas, daugybę apdovanojimų pelnęs pučiamųjų orkestras.
Koncerto programoje:
M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptos ir specialiai jo metams sukurtos kompozicijos pučiamųjų orkestrui pasaulinė premjera,
tradicinės Europos ir Artimųjų Rytų žydų melodijos,
šiuolaikinė Izraelio muzika,
nuotaikingos džiazo ir popmuzikos aranžuotės.
Koncertas nemokamas.
Renginį organizuoja: Kauno žydų bendruomenė
Renginį finansuoja: Kauno žydų bendruomenė, „Geros valios fondas“.
Šiandien ilgametis žydų bendruomenės “Vilnius – Lietuvos Jeruzalė” pirmininkas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės Tarybos narys Algirdas Malcas švenčia 72-ąjį gimtadienį.
Nuoširdžiai sveikiname šventės “kaltininką” ir linkime, kad bėgantys metai netaptų pretekstu nuobodžiauti.
Mazel Tov! Bis 120!
Kiryat Ono jaunimo koncertinis orkestras – Izraelio muzikos ambasadoriai – atvyksta į Palangą ir liepos 19 d. 17.00 val. surengs koncertą Palangos Birutės parko rotondoje. Kiryat Ono’je veikianti Aharono Alkalai konservatorija yra viena iš Izraelio pirmaujančių muzikos įstaigų, garsėjanti talentingų jaunų muzikantų ugdymu ir kultūriniu dialogu per muziką.
Žymiausia žydų tradicijų žinovė, edukatorė Natalja Cheifec kviečia susitikti šį ketvirtadienį, liepos 10 d., 18:00 val. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM svetainėje ir sužinoti, kas yra kašrutas ir kaip jis įtakoja žydų gyvenimą.
Norėdami gauti tiesioginio susitikimo ZOOM nuorodą registruokitės ČIA ir nepamirškite užduoti jus dominančių klausimų.
Taip pat kviečiame simboliškai paremti #NataljosPaskaitą ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę. Visą info, kaip tai padaryti, rasite čia 👇
https://www.lzb.lt/kvieciame-paremti-lietuvos-zydu-litvaku-bendruomene/
Laukiame visų!
Šiandien Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris Panerių memoriale padėjo vainiką ir pagerbė Holokausto metu nužudytų žydų atminimą.
Šiandien nėra labiau tinkamų žodžių:
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
Su Karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena, Lietuva!
Išlydėdami besibaigiančią savaitę dalinamės ne tik jos, bet, neabejotinai, ir vienu svarbiausių šių metų įvykiu – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universitetu. Jos tikslas – glaudžiai bendradarbiauti mokslo tyrimų, susijusių su judaika, srityje bei puoselėjant žydų kultūrą ir paveldą, o taip pat kartu organizuoti edukacines, akademines ir kultūros iniciatyvas.
Antisemitų išpuolis prieš Panerių memorialą, skirtą Holokausto aukų atminimui, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei yra vandalizmo aktas, tolygus kapų išniekinimui.
Antrojo pasaulinio karo metais buvo nužudyti 96 proc. arba daugiau nei 200 tūkstančių Lietuvos žydų, beveik pusė jų – Paneriuose. Nėra litvakų šeimos, kurios nebūtų palietęs Holokaustas, todėl Paneriai mums – ne šiaip vieta, kur kelis kartus per metus padedame gėlių ir uždegame žvakes. Vietoje, kur kiekvienas žemės lopinėlis dengia nužudytųjų kaulus, mes gedime savo artimųjų, kaskart išgyvendami dėl jų patirto siaubo ir kančių. Žema ir bailu kovoti su mirusiais, tačiau tokia yra teroristų taktika – prievartauti moteris, grobti ir kankinti senolius, motinų akyse žudyti vaikus. Taip pat – daužyti langus, puldinėti sinagogas, kuriose įsikūrusios mokyklos, šaudyti į diplomatus. Išpuolis Panerių memoriale taip pat yra visame pasaulyje augančios antisemitizmo bangos dalis. Deja, prieš žydus nukreiptų vandalizmo aktų Lietuvoje vis daugėja. Tačiau, ką teroristai bedarytų, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė tvirtai rems Izraelį šioje kovoje dėl išlikimo ir jo teisę į savigyną.
Dėkojame visiems, pasmerkusiems šį išpuolį, ir kreipiamės į Lietuvos teisėsaugos bei valstybines institucijas, ragindami imtis veiksmų ir išaiškinti asmenis, įvykdžiusius šį antisemitinį išpuolį.
Liūdėdami pranešame, kad šiandien, liepos 2 d., mirė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Saulo Kagano Gerovės centro narė Ana Rolnik (1935 -2025).
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky visų vardu reiškia nuoširdžią užuojautą velionės sesei Bertai Rolnik.
Šiandien Lietuvoje viešėjo Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras. Jis susitiko su Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu, o vėliau Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas.
Akimirka iš renginio. Nuotraukoje (iš kairės): Izraelio ambasadorės pirmasis pavaduotojas Erez Golan, LR Užsienio reikalų ministro patarėja Rūta Kaučikienė, LR diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky / LŽB nuotr.
Su G. Saaru susitikusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė, advokatė Faina Kukliansky perdavė visų atstovaujamų organizacijų palaikymą Izraelio valstybei, kuri ginasi nuo ją sunakinti siekiančių teroristų. Be to, pasidžiaugė istorinės tėvynės siekiu megzti tamprius ryšius su Lietuva. Kartu galime įveikti daugybę užgriuvusių iššūkių.
Lietuvos sporto klubas „Makabi“ kviečia ne tik savo narius, bet ir visus vilniečius ateiti ir išbandyti save – atrasti naują judėjimo formą miesto širdyje! Sužinoti, kaip veikia sportinis laipiojimas, lavinti kūno koordinaciją ir jėgą bei praleisti aktyvų vakarą draugiškoje bendruomenėje.
Praėjusio penktadienio pavakarę prie paminklo „Lietūkio“ garažo žudynių aukoms tame pačiame kieme, kur jos vyko, Miško gatvėje, susirinko žmonės, kuriems Holokausto siaubai turbūt niekada netaps užgijusia žaizda. Žmonės, kuriems svarbu, kad tai, kas įvyko šioje ir kitose vietose niekada nebūtų pamiršta, o žvėriškai nukankintų nekaltų aukų atminimas būtų deramai pagerbtas.
Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejininkais, Palangos senosios gimnazijos moksleiviais, Palangos žydų bendruomenės nariais ir svečiais miesto civilinėse kapinėse nužudytiesiems atminti uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius.